Pirmieji lietuviški kino filmai
Pirmąsias kronikas 1909 m. Lietuvoje ėmė filmuoti Antanas Račiūnas. Tais pačiais metais Kauno fotografas Vladislovas Starevičius sukūrė filmą „Prie Nemuno“. V. Starevičius žinomas kaip tūrinės animacijos pradininkas, tačiau „savu“ jį laiko ne tik lietuviai, bet ir rusai, lenkai, prancūzai.
Kino kroniką vėliau ėmė kurti Stepas Uzdonas, Stasys Vainalavičius, Antanas Uibas, Alfonsas Žibas, Kazys Lukšys ir kt.
Kino kroniką vėliau ėmė kurti Stepas Uzdonas, Stasys Vainalavičius, Antanas Uibas, Alfonsas Žibas, Kazys Lukšys ir kt.
1925 m. vasario 14 d. Kaune įsikūrus Lietuvos kinematografininkų sąjungai, prasidėjo kino aktorių rengimo vajus. Pirmoji buvo bendrovė „Lietfilm“. Jai įkandin pasirodė lenkaitės Kotrynos Senkevič įsteigta „Filmos“ mokykla. Pradeda veikti filmų gamybos bendrovė „Akis“. Buvo parengta apie 40 diplomuotų kino aktorių, tačiau lietuviško vaidybinio kino reikalai iš vietos beveik nepajudėjo. Iš grandiozinių sumanymų pavyko pastatyti vos kelis kuklius filmus. Sukurtas pirmasis pilnametražis lietuviškas filmas „Onytė ir Jonelis“ (1931 m.) Tai pat pasirodo keli trumpametražiai filmai: „Rūpestingas tėvas“, „Filmos“ mokyklos auklėtinio Stasio Narijausko ir jo kolegos iš „Akies“ studijos Petro Malinausko „Sužieduotinis per prievartą“, kuriame nesudėtingą siužetą (turtuolis priešinasi savo dukros ir prasčioko santuokai) paįvairina gaudynės miesto gatvėmis, „Kareivis – Lietuvos gynėjas“ (operatorius Feognijus Dunajevas), kurio autoriai turėjo du tikslus – sukurti kuo daugiau komiškų situacijų ir įrodyti, kad kariuomenė net iš puskvailio gali išugdyti tikrą vyrą. Dauguma šių juostų neišliko.Pasimetė už Atlanto ir filmo „Jonukas ir Onutė“ arba „Nelįsk, kur nereikia“ pėdsakai. Šio vaidybinio filmo premjera įvyko 1931 m. spalio 9 d. „Forumo“ kino teatre (vėliau – „Laisvė“). Tai komedija apie kaimo bernioką, išvykusį laimės ieškoti į miestą. Scenarijų rašė Jurgis Linartas ir pagrindinio vaidmens atlikėjas Vladas Sipaitis, režisavo Dunajevas. Ir žiūrovams ir recenzentams filme patiko Kaunas, o kaimas atrodė kažkoks „butaforiškas“: „Kaunas daro tikrai gražaus turtingo miesto įspūdį. Bet sodžiaus gyvenimo vaizdų labai mažai“, - rašė „Naujoji Romuva“ 1931 m. spalio 18 d. Po filmo premjeros Kipras Petrauskas pasakė: „Visai nieko, kaip pirmai pradžiai mūsų Lietuvai pakanka ir tiek!“
Pirmasis garsinis filmas buvo Henriko Kačinsko režisuotas „Storulio sapnas“ (1938 m.).
Pirmasis garsinis filmas buvo Henriko Kačinsko režisuotas „Storulio sapnas“ (1938 m.).
Šio marionečių filmo premjera įvyko 1938 m. lapkričio 24 d. „Metropolitene“ (lėles pagamino Stasys Ušinskas). Lietuvoje filmas sutiktas entuziastingai, o JAV animacinių filmų bendrovė „Dalcompany“ ne tik nupirko „Storulio sapną“, bet ir užsakė S. Ušinskiui naują filmą pagal Hanso Kristiano Anderseno pasaką „Lakštingala“. Šį darbą atlikti sutrukdė Antrasis pasaulinis karas.