Antano Račiūno veikla
Nuo 1909 m. tėvynę dažnai lanko Niujorke apsigyvenęs Amerikos lietuvis Antanas Račiūnas. Jis filmuoja Lietuvos vaizdus ir grįžęs rodo juos lietuvių kolonijose. Šie „judantys paveikslėliai“ (išeiviai juos tiesiog vadino „judžiais“) tokie populiarūs, kad A. Račiūnas daug kartų vyksta į Lietuvą jų filmuoti. Vyrauja graži Lietuvos gamta, miestelių, pilių ir bažnyčių vaizdai, taip pat visokios sueigos – lauko darbai, gegužinės, liaudies šokiai.
1919 m. A. Račiūnas su keliais bendraminčiais Brukline įkūrė Lietuvių kino bendrovę, kuri buvo pasiryžusi atlikti didelius darbus: įsteigti Lietuvoje kino studiją, siuntinėti po Ameriką mažiausiai tris keliaujančias grupes su lietuviškais „judžiais“, Lietuvoje sukurti keletą vaidybinių filmų, net serijinį filmą iš Lietuvos kunigaikščių gyvenimo. Per nepilnus tris bendrovrės gyvavimo metus pavyko nufilmuoti nemažai kronikinių siužetų, kurie buvo rodomi Amerikos lietuviams, o kai kurie net parduoti anglams. Panašius „laiškus iš tėvynės“ į Ameriką iš Lietuvos vežė operatoriai Rapolas Kručas, Jonas Milius, Kazys Lukšys, Juozas Januškevičius, broliai Motūzai ir kiti.
1919 m. A. Račiūnas su keliais bendraminčiais Brukline įkūrė Lietuvių kino bendrovę, kuri buvo pasiryžusi atlikti didelius darbus: įsteigti Lietuvoje kino studiją, siuntinėti po Ameriką mažiausiai tris keliaujančias grupes su lietuviškais „judžiais“, Lietuvoje sukurti keletą vaidybinių filmų, net serijinį filmą iš Lietuvos kunigaikščių gyvenimo. Per nepilnus tris bendrovrės gyvavimo metus pavyko nufilmuoti nemažai kronikinių siužetų, kurie buvo rodomi Amerikos lietuviams, o kai kurie net parduoti anglams. Panašius „laiškus iš tėvynės“ į Ameriką iš Lietuvos vežė operatoriai Rapolas Kručas, Jonas Milius, Kazys Lukšys, Juozas Januškevičius, broliai Motūzai ir kiti.